Ramus lietus

                         Rudeninio lietaus šlamesys
                        Taip ramiai šiugžda lapais žaliais...
                        Tik pradžia rudenėlio. Tikiu,
                        Kad negreitai dar šalnos ateis.

                                Dar tikiuosi saulėtų dienų
                                Ir nepilko, vaiskaus dangaus, 
                                Geraširdžių žmonių šypsenų
                                Nuoširdžių, kurie neapgaus.

                         Bet... ruduo. Na ir kas, kad pradžia.
                         Vasarėlė jau nebesugrįš.
                         Jos šviesus ir dosnus svaigulys
                         Jau nutolo-nutilo-išblykš...

                                Liko šnarantis neįkirus,
                                Rudenėlio pirmųjų kvapų,
                                Nupraustų medžių lapų žalių
                                Toks dar jaunas, ramus lietus.

                                              2019 spalio 4 

 

              Vienintelei 

                Kai po lietaus
                Rugpjūčio pabaigoj
                Garuoja Žemė -
                Derlių subrandinus,
                    Einu apsvaigus
                    Toj šiltoj migloj
                    Sava širdim
                    Ją švelniai apkabinus.
                Tokia gera, graži,
                Dosni - šventa.
                Vienintelė ji -
                Žmogui pažadėta.
                     Branginkim, puoškim,
                     Saugokime ją,
                     Apginkime
                     Ir visada mylėkim!

                             2019 rugpjūčio 31

 

               Būna gera

              Būna gera
              Kai saulės džiugus spindulys
              Švelniai švelniai
              Akis tau paglosto
                   Būna gera
                   Lietaus kai tylus šlamesys
                   Teka srūva
                   Įkaitusiais skruostais
              Būna gera
              Kai kvepia namai obuoliais
              Kada juoktis,
              Dainuoti nori
                  Būna gera
                  Jausmai kai gyvi amžinai...
                  Kai tiki, kai kuri,
                  Kai svajoji
              Būna gera

                  2019 rugpjūčio 23   

                                              „Eime“

                              Begaliniuos Visatos verpetuose
                              Neaprėpiamo žvilgsnio kampe
                              Nuolat blaškomas likimo ratuose
                              Pradingsti kaip miražas rūke
                                    Pasiklydęs erdvės begalybėje
                                    Tarsi krislas Kūrėjo aky
                                    Protestuoji prieš tą neteisybę –
                                    Vis grūmoji, šauki, verki              
                              Ir chaotiškam žingsnių šnarėjime
                              Kasdienybės rūsčiam bėgime
                              Tolsti laiko mirksnių tiksėjime
                              Niekada nepakvietęs „Eime“

                                                        2019 liepos 21

 

                Nusišypsoti Žemei

        Tokia graži prie Baltijos krantų
        Šalis gimta likimo pažadėta.
        Čia supas šakos plačios ąžuolų
        Ir spindi naktį ežerai žvaigždėti.
             Apjuosia slėnius žydinčių gėlių
             Srauniųjų upių juostos žalio mėlio.
             Čia skamba trelės paukščių nuostabių.
             Po šniokščiančio lietaus vėl laumės juosta žėri.
        Taip norisi apglėbti pievas ir miškus,
        Priglausti prie krūtinės jūros vėją
        Ir saulei nusilenkus brist taku,
        Paglostyti švelniai sulytą boružėlę...
             Per žolę basomis lengvai nuskrist tolyn -
             Pasveikint nuoširdžiai visus, kuriuos sutiksi.
             Nusišypsoti Žemei. Ji – tokia puiki!
             Vienintelė, šviesi. Be jos – ir tu ...neliksi.
             Nėra nebus kitos – dosnios ir nuolankios.
             Ji Motina tikra – beribė ir gera.

                                                                         2019 birželio 20

 

                        Pamoka

   Tokia mažytė zylutė – cypsi, bėgioja ir nežino kur dėtis. Dar nemoka gerai skristi, matyt, pati pradžia mokslų ir nepasisekė – nupuolė ant šaligatvio. Pagavau ir mąstau kaip ją pakelt iki liepos šakų, kur būtų saugi.
   Čia moteris priėjo, sako: užlipkit ant suoliuko atramos, prilaikysiu. Bandau zylutę kelt į medį, kuriame dar viena tokia pat mažylė bėgioja, bet... manoji purpteli ir vėl – ant šaligatvio.
   Dabar jau ją pagavo padėjusi man moteris ir staigiu judesiu drąsiai švysteli zylutę į viršų – toji ir įsikibo į šaką. Apsidžiaugėm išgelbėję...
   Ir pagalvojau – taip norėjau zylutę apsaugodama, pati ją ant šakos saugiai užkelt, o juk paukštelis sparnelius turi ir jau, pasirodo, paskrenda, reikia tik padėti.
   Išties, jei iš rankų nepaleisi – ir neskris...

                                                       2019 gegužės 31

                                             

                                              Velykų šventą rytą

                                         Berželis svyruonėlis pasipuošė žaliai.
                                         Žydėti Žemę kelia saulutės spinduliai.
                                         Pavasaris atūžia su paukščiais ir žiedais...
                                         Velykų šventą ryta mums skambina varpai.
                                             Žibuoklės ir margučiai jau džiugina akis
                                             Ir pasakų bobutė pravėrė štai duris.
                                             Vaikams – tiek laimės mirksnių ir skambančių dainų!                 
                                             Velykų šventą rytą – daug kviečiančių kelių...                 
                                          Prisikėlimo dieną nušvis palaima mums,
                                          Nes stebuklinga šventė – tik kartą per metus.
                                          Pražydo visos gėlės, sušildė saulė mus.
                                          Velykų šventą rytą taip gera gera bus!

                                                                                                   2019 balandžio 21

 

Tuk-tuk – tyliai tyliai, švelniai švelniai į širdį beldžias... Toks tolimas, paslaptingas, bet įsakmus balsas – tuk-tuk, atsiliepk, atidaryk sužvarbusios sielos kertelę. Pasiguosk, išrėk susikaupusią neviltį. Atsimerk plačiai iš lėto pulsuojančiai šviesai. Įkvėpk visais plaučiais siaučiantį pavasario vėją. Ištiesk pečius, nuo skausmo ir liūdesio besikuprinančius. Nusišypsok saulei ir dangui ir gėlei. Neverk

                                                                                                                                2019 balandžio 14
                                                                                                                       Verbų sekmadienis

 

          Baigėsi žiema

     Atrodo, baigėsi žiema.
     Pavasaris už durų laukia.
     Ir nusiminus šypsena
     Lėtai pasikeičia į švelnią.
        Ateina pasaka žalia.
        Ji žada širdį išvaduoti,
        O tuos išbalusius vargus
        Su ašara lietaus išduoti.
     Klebena vėtrungę šiaurys,
     Bet toks jau laikinas ir silpnas.
     Sudilo laikas jo – pranyks.
     Atūš pavasaris ir viltys...

                   2019 balandžio 2

 

                    Malda Žemei

             Tu nuolanki labai, labai kantri –
             Kenti, globoji ir nesi rūsti.
             Tu neapsakomai graži ir išdidi,
             Dangaus didybe, jūromis žavi.
                 Tie toliai neaprėpiami žali
                 Ir dykumos auksinio smėlio gaus
                 Kada tu savo kosminiam kely
                 Išdrįsi mums žmonėms dar kart atleist.
             Tokie maži mes ir tokie menki,     
             Bet godūs, žiaurūs ir labai pikti –
             Nesaugom, netausojame tavęs,
             O tu gali mus vis dėlto pakęst...
                 Žemele, motinėle, 
                 Aš meldžiu –
                 Priglausk mane
                 Ar paukščiu ar medžiu...   
 

                           2019 kovo 20
                                Žemės diena

                             

                                  Pilka diena         

     Vėjas, siaučiantis tuščioje parko alėjoje, įniršęs pasitiko vienišą praeivį – sutaršė plaukus, įsisuko palto klostėse, visa jėga pūsdamas priešais neleido judėti. 
     Žmogus susilenkė siausdamas prie savęs drabužius ir bandė žengti pirmyn. Bet vėjas švilpė, neleisdamas jam įkvėpti, stūmė atgal vis stipriau ir stipriau. Ū-ū-ū... 
     Medžiai – pliki, belapiai – drebėjo vėjo sūkuriuose, jų šakos dejavo, smulkesnės lūžo ir krito. Ū-ū-ū... 
     Praeivis sustojo ir pasuko iš parko. Geriau eis tarp namų – ten ramiau. 
     O vėjas siautė vis didesne jėga, kaukdamas plikoje parko alėjoje – ū-ū-ū...

                                                                                                               2019 vasario 17  

 

                                          Betliejaus Šviesa

                                   Kada šviesi žvaigždė tave pakvies
                                   Nueiti kelią sunkų, akmenuotą,
                                   Tu patikėk – nėra kitos žvaigždės,
                                   Kur‘ klotų kelią rožėmis spygliuotom.

                                   Kai nusilenksi Kūdikiui mažam,
                                   Kuris ramybę, taiką pažadėjo,
                                   Žinok, žmogau – nėra kitų tokių,
                                   Kurie už mus tiek meldė ir kentėjo...

                                   Prie Kūčių stalo tiesą šią atmink –
                                   Jei atgailos nėra – nėr atleidimo.
                                   Širdy vien meilę artimui brangink
                                   Ir bus tau palanki goda likimo.

                                  Kalėdų šventą rytą pasitik
                                  Palikęs praeity vargus ir baimes.
                                  Šypsokis Dangui, Žemę apkabink –
                                  Priimk į sielą Dievišką Palaimą!

                                                   2018 gruodžio 26

           

        Laukiam Šv. Kalėdų...               

                          Kūčių naktis

                     Ramybė žemę aplankys
                     Tą Kūčių naktį baltą šviesią.
                     Gal liūdesys slapčia išnyks,             
                     Nes angelai rankas mums tiesia.
               Atgims Tikėjimas, Viltis,
               Meilė pražys pasauliui, žmogui…
               Ir tyliai Dievas pasibels
               Atverdamas beribius tolius.
                   Širdis paskęs švelniam sapne,
                   Kad viskas – amžina ir tikra.
                   Šita naktis – viena tokia,
                   Joje šviesa pilnatvės virpa…

       Saugokim 

Žvaigždės mirga tyliai
Stebuklingą naktį.
Širdyse palaimą
Pažada uždegti.
               Šviečianti žvakutė
               Ant Kalėdų stalo –
               Lyg vilties truputis
               Einančiam į kelią.
Pasitiksim švelniai
Gimusį Mesiją.
Dovanų jam meilę
Paaukosim gilią.
               Žvaigždės mirga tyliai
               Stebuklingą naktį.
               Saugokim žvakelę
               Širdyje uždegtą.

                                     Kalėdos

                                  Žvaigždė Betliejaus                    
                                  Naktyje nušvito
                                  Pasveikindama
                                  Kūdikio gimimą
                                  Ir akys Motinos
                                  Rasa sužibo
                                  Džiaugsmingai
                                  Sūnų pasitiko.
                                    Atėjo Jis
                                    Pasaulį išvaduoti
                                    Iš pragaišties tamsios
                                    Ir skausmo juodo,
                                    Tik vienas Jis
                                    Tegali atiduoti
                                    Save kaip Vyną
                                    Ir kaip Duoną.
                                 Ar esame verti
                                 Stebuklo paslaptingo? –
                                 Paklauskime savęs
                                 Kalėdų naktį.
                                   Tebūna visad Jis širdy
                                   Kiekvieno mūsų
                                   Te niekad niekad
                                   Josios neapleidžia.

                       Baltas rytas

                    Baltas baltas švarutis sniegas
                    Ir ramybė trapi gamtoje.
                   Akys žvelgia ir regi –
                   Atbėga, jau ateina Kalėdų svaja.
                         Aukštą eglę jau puošia snaigėm
                         Ir žvaigždžių sidabru nuostabiu.
                         Naktį šventą mėnulis švelniai
                         Žeria spindulius ant šakų.
                    Ir tas baltas bekraštis sniegas,
                    Ir varpeliai skambės ty-li-liai –
                    Baltos baltos Kalėdos atskrieja
                    Lig padangių sparnuoti žirgai…
                         Tegu atneša jos Žemei rimtį,
                         Tepaliečia ir sielas žmonių,
                         Kad suklaupę atvertųme širdį –
                         Gimė Jėzus! Tebūna šviesu!

                              2018 gruodžio 19

 

                                         Šviesoje

                                    Rimties diena,
                                    Stebuklo valanda
                                    Su snaigėmis puriom 
                                    Apglėbia žemę
                                         Ir švelniai skambanti                   
                                         Vilties daina                 
                                         Kaip spindinti žvaigždė
                                         Mums rodo kelią.
                                     Pašauks ir kvies,
                                     Ir visada supras,
                                     Atleis kaltes ir meilę
                                     Duos mums dosniai
                                          Ir neapleis,
                                          Ir laukti nepaliaus -
                                          Balta šviesa
                                          Į tolį tyliai ves -
                                      Su Juo kartu
                                      Ir gera ir ramu               
                                      Ir audrose
                                      Suklupti nebaisu.

                                                     2018 gruodžio 17

 

                                         Dar belsis

                               Pasaulis - keistas ir gražus…
                               Tikėk - jis niekad nepražus,
                               Jeigu vaikutis nors kuris
                               Dar belsis į Dievo duris.
                        Jei dar tikėsim viltyje,
                        Akių neslėpsim tamsoje.
                        Jei dar ir Meilė ir Tiesa
                        Liepsnos džiaugsmingai širdyse.  
                                Jei visada spindės Šviesa
                                Kiekvieno mūsų sielose
                                Ir jei vaikutis nors kuris
                                Dar belsis į Dievo duris…

                                                      2018 lapkričio 25

 

                                                Saulele motinėle,
                                           Šviesi tu ir gera.
                                           Ranka tave paglostau,
                                           Paglostau šypsena.

                                                         Švieti tu visą dieną
                                                         Geriems ir nelabai.
                                                         Nėra to padarėlio,
                                                         Kurį tu aplenkei…

                                                                       2018 spalio 12

 

 

        Paleiskim vasarą kaip paukštį, 
        Tikėdami - o gal sugrįš. 
        Jos begalinio skrydžio aukštį 
        Nedaug kas tepasiekt išdrįs. 
           Ne kiekvienam marga plaštakė 
           Supins žaliąsias svajones, 
           Ne visada mylėtos akys 
           Šypsodamos į laimę ves. 
        Kas pažadėta, ko tikėtas - 
        Tikrove tapti neskubės... 
        Ar laukta, rūpintas, gailėta - 
        Nepastebės ir nepakvies. 
           Sparnuotu žirgu prašuoliuoja 
           Jaunystės džiugesio sapnai - 
           Su vasara tolyn plasnoja 
           Miražais dylantys veidai...

                       2018 rugsėjo 13

 

     Toks akinantis saulės blyksnis... O buvo taip niūru, juoda, slėgė pečius debesys.
      Staiga ši šypsena dovanų – šviesi, atvira. Ir tarsi akmenį nuritino – išsyk palengvėjo, nugiedrėjo veidas, žingsniams grįžo linksmumas, rankoms – laisvumas. Eitum pasišokinėdamas!
      Stulbinantis saulės žėrėjimas.

                2018 rugpjūčio 12

 

  Padovanok man...

Padovanok man baltą lauko gėlę –
Ramunės žiedą pievoje žalioj...
Te jos šviesa akimirkai apglėbia
Man širdį, sužeistą ir skausmo ir kančios.

Tas baltas žiedas tarsi saulės lašas,
Nušvitęs vasaros vaiskioj dienoj –
Jis sielai žada viltį, džiaugsmą, meilę,
Ramybės mirksnį pasakoj gražioj...

Gėlelė švytinti laukų platybėj
Balta žvaigžde prie lūpų priartės...
Paglostysiu ją delnu – švelniai, tyliai
Ir nusinešiu toliuos ateities...

                    2018 liepos 10

 

                Auštant… 

              Aušra –šviesi, galinga
              Ir sieloje –daina.
              Nerimstanti gyvybė
              Suspindo šypsena.
                             Aplink –giedra didybė,
                             Puošni, puiki gamta.
                             Nėra tamsos baisybių
                             Ir liūdesio nėra.
              Diena pabels į širdį
              Ir neviltį išguis.
              Trapiam rasos lašely
              Pasaulis visas bus.

                    2018 birželio 12

 

               Lietus     

        Lyja lietus.
        Monotoniškai beria į langą lašus.
        Tylus šnaresys.
        Žalia gaiva sruva į sielą…

        Norisi eiti kažkur.
        Kažką pasakyti gero gražaus.

        Tarp tų lašelių vandens
        Tarsi išnyra tiesa.
        Nepakeičiama lemtis eina artyn.
        Gal ji laukta?... Gal ne…

        Švarus lietus.
        Reikalingas, ramus, švelnus.
        Ir neišvengiamas...

         2018 gegužės 14

                                   Pavasario sapnas

              Sutemos buvo trapios ir švytinčios rausvais gaisais visoje padangėje. Saulė pavargusi leidosi už tamsiai mėlynuojančio miško nusinešdama praėjusios dienos sumaištį ir viltis. Apniūkę medžiai stovėjo nejudrūs tamsos belaukiančiųjų sustingime tarsi bijodami lapų šlamesiu priartinti nueinančios dienos pabaigą… Susimąsčiusią bundančio pavasario glėbyje žemę apsiautė savo skara paslaptinga naktis. Maža vyšnaitė sename sode suklususi gaudė tylančius vakaro atbalsius ir neryžtingai žvelgdama į tirštėjančią tamsą laukė kasvakarinės lakštingalos giesmės. …Ir paukštelė pragydo… Jos nepakartojamas balsas užliejo visą pamiškę ir sodą. Visa kas gyva maudėsi stebuklingų garsų jūroje ir nedrįso pagalvoti, kad ta nuostabi melodija pasibaigs. Lakštingalos muzika augo ir stiprėjo kerėdama ir stulbindama besiklausančius. Jos grožis ir jėga svaigino pasakiškame sūkuryje nešdama spindinčion erdvės begalybėn. Atrodė, kad net žvaigždės ir mėnuo, ir pats dangus nusileido žemyn pasiklausyti paukštelės trėlių… Tai buvo nuostabu, -tarsi nenusakomas nakties sapnas, -atsiustas iš aukščiausių dausų ir prabilęs pilkos paukštelės snapelyje… Gamta virpėdama gėrė skambančią muzikos šviesą ir troško, kad ji tęstųsi amžinai…

          2018 balandžio 30

 

Senai gimtinės obeliai

Kai pavasaris siaučia, kvatoja,
Kai ištirpsta suskilę ledai,
Gervių virtinės šiaurėn vingiuoja
Ir nužydi šalpusniai gelsvai,
 Kada pievose teška upeliai,
 Sodai aidi nuo paukščių trelių -
 Tu žiedais padabinus šakelę
 Dar tikiesi sulaukt obuolių...

     2018 balandžio 18    

 

             Atmerk akis

         Atmerk akis 
         Pasveikink melsvą žiedą 
         Ir žalią pumpurą 
         Paglostyki švelniai
                Tik paklausyk -
                Aplinkui paukščiai gieda
                Ir upėse, miškuos
                Gyvybės jau apsčiai.
         Gamta pabudo 
         Sveikinti Kūrėją, 
         Jam nusilenkti  
         Džiugesy žemai
                Ir saulėtą
                Prisikėlimo dieną
                Pakilt link debesų 
                Aukštai aukštai…
         O tu, žmogau,
         Ar moki padėkoti
         Tai baltai šviesai
         Meilės ir vilties,
                Ar moki laukdamas
                Svajas svajoti,
                Tikėti šia aušra
                Ir nedvejoti,
                Kad Jo širdis
                Tau atverta dosniai.

                              2018 balandžio 1
                               šv. Velykos

                    Pavasaris  

        Gamta lėtai pabunda jau iš sapno…
        Dar nedrąsus saulutės spindulys
        Pakviečia pirmąją snieguolę baltą
        Pakelt galvelę yrančioj pusny.

        Paukštelių balsas dar girdėt proreta,
        Žolytės žaluma prasikala vos vos…
        Bet sniego tirpstančio upeliai alma
        Patižusia žeme be atvangos.

        Kasdien - šilčiau. Ir po žiemos, pavargę
        Nuo kailinių, kepurių ir skarų
        Žmogeliai, išsilaisvinę nuo skarbo,
        Vėl patikės pavasariu žaliu!

                                                2018 kovo 25
                                                Verbų sekmadienis 

                              Surinkusi pievose
                          Rasoj išbraidytus pėdsakus
                          Sugaudysiu šypsenas
                          Tolstančias pavėjui
                          Sulinkusios gryčios
                          Numintame slenkstyje
                          Skaitysiu išėjusiųjų vardus 

                                                       2018 kovo 24

 

zolyte