DARNOS LINK

   Žmogaus gyvenimas – kelionė. Šį palyginimą kartoja daugelis. Einant gyvenimo keliu, matome, kokius skirtingus pėdsakus savo kelyje palieka kiekvienas mūsų. Keista tai, kad labiau pastebimi ne žmogaus-kūrėjo, o žmogaus-griovėjo palikti pėdsakai...
    Per puikų žydintį sodą praėjo griovėjas – nulaužė medžių šakas, išspardė gėles, sudaužė skulptūras. Visi, kurie eina po jo – mato, kad per sodą jau eita.
     Jei per sodą praėjo taikus šviesus žmogus – pataisė nulinkusią gyvatvorę, paglostė gražų žiedą, nusišypsojo čiulbančiam paukščiui, einantys po jo, net nepastebės, kad kažkas čia jau buvo...
    Nesuardyta harmonija mums – kaip norma. Dažnai jos nevertinam, nesaugom, nebranginam, tik naudojamės. Tai – neteisinga. Ir pragaištinga pačiam žmogui. Todėl turime ieškoti ir rasti darną pirmiausia savyje, turime siekti harmoningo bendravimo su kitais žmonėmis ir privalome tausoti trapų žmogaus ir gamtos sąskambį, kad mūsų visuomenėje ir žemėje skambėtų darnus žmogaus, žmonijos ir gamtos unisonas – laimingo, visaverčio ir gražaus gyvenimo pagrindas.